Shinrin-yoku tai terminas, reiškiantis “miško įkvėpimą” arba “miško vonias”. Šis sveikatos būdas buvo išvystytas Japonijoje 1980’aisiais ir tapo pagrindiniu prevencinės medicinos įrankiu. Japonijos ir Pietų Korėjos mokslininkai atliko daug tyrimų, apibūdinančių laiko leidimo miško paklotėje naudą sveikatai. Jų atradimai populiarina miško vonias visame pasaulyje.

Idėja labai paprasta: leidžiant laiką gamtoje visiškai atsipalaidavus, galima atsigauti ir pailsėti tiek fiziškai tiek dvasiškai. Mes visada tai žinojome, tačiau pastarųjų metų moksliniai atradimai atskleidžia sveikatą gerinančius mechanizmus, veikiančius leidžiant laiką gamtoje. Pavyzdžiui medžiai skleidžia junginius, padedančius imuninei sistemai kovoti su vėžiu.

Ekoterapija

Žmonija gamtos apsuptyje praleido tūkstančius metų, o į miestus ėmėme kraustytis tik prieš kelis šimtmečius. Sugebėjome labai gerai prisitaikyti prie urbanizacijos, o ji suteikia daug naudos: aukšti gyvenimo kokybės standartai ir beveik neribotos galimybės. Tačiau slėpdamiesi nuo gamtos betono džiunglėse turime sumokėti tam tikrą kainą.

Apie kainos dydį mokslininkai dar diskutuoja, tačiau dauguma žmonių instinktyviai jaučia, kad norisi pabūti gamtoje. Mes tik pradedame suvokti, kiek daug įvairiapusiškos naudos ji suteikia. Vis daugėja įrodymų, kad reguliarus ryšys su gamta pagerina fizinę ir psichologinę savijautą.

Ekoterapija (gamtos terapija arba žalioji terapija), tai terapinė praktika, kilusi iš ekopsichologijos – požiūrio, kad žmogus yra gyvybės tinklo dalis, todėl mūsų psichologija yra susijusi su aplinka.

Gamtos terapijos tyrimai

Net 40 min. pasivaikščiojimas miške pakelia nuotaiką, padeda pasijusti sveikesniems ir tvirtesniems.  Miško vonios ženkliai mažina daugėlio negalavimų priežastį: stresą. Jo perteklius sukelia galvos skausmą, didina kraujo spaudimą, skatina širdies sutrikimus, diabetą, kenkia odos būklei, sukelia astmą, atrtritą ir kitus rimtus sutrikimus.

Miško maudynės skatina parasimpatinės nervų sistemos aktyvumą, leidžiantį ilsėtis, saugoti energiją, sumažinti širdies dažnį, skatinant žarnyno ir liaukų veiklą. Mažesnis kortizolio lygis sufleruoja, kad kūno atsako pavojui sistema yra aktyvuojama rečiau. Kai ši sistema aktyvi, kūnas pradeda gaminti kortizolį ir kitus streso hormonus. Per didelis šių chemikalų kiekis didina nerimo, depresijos, širdies ligų, atminties susilpnėjimo ir koncetracijos stokos riziką. Streso hormonai gali pakenkti imuninei sistemai: jie blokuoja natūralias žudikes (NK ląsteles). Kadangi miško vonios mažina kortizolio lygį kraujyje, nieko keisto, kad gerėja ir imuninės sistemos veiklos požymiai.

2007’ais metais atliktoje studijoje, tiriamieji vaikščiodami kelias valandas miške natūralių žudikių ląstelių kiekį kūne padidino net 50%. Dar 1800’aisias metais gydytojai Peter Detweiler ir Hermann Brehmer įsteigė sanatorijas Vokietijos pušynuose. Tą patį padarė ir Edward Trudeau Niujorko valstijoje. Sveikatingumo specialistai skelbė apie miško oro teikiamą naudą; be to, priešingai nei tikėtasi, drėgmė miške sustiprino teigiamą poveikį sveikatai. Buvo speliojama, kad pušys skleidžia paslaptingą – gydantį balzamą.

Dabar šio balzamo sudėtis yra puikiai žinoma. Žaliuojantys medžiai išskyria natūralius chemikalus, vadinamus fitoncidais. Tai yra antibakterinių savybių turinčios lakios medžiagos, kurios veikia kaip nuodai, ginantys augalus nuo parazitų ar kenkėjų. Jie taip pat pozityviai veikia žmogaus imuninę sistemą. Laikas gamtoje sustiprina mąstymo funkcijas ir kūrybiškumą.