Kaina (galioja iki balandžio mėn.)

  • Paros kaina savaitgalį ir švenčių dienomis 100,00 € (maks. 10 asmenų, +8€ už papildomą asmenį ) + 20 Eur / pirtis
  • Paros kaina darbo dienomis 80,00 € (maks. 10 asmenų, +5€ už papildomą asmenį ) + 20€ / pirtis
  • 2 nakvynės savaitgalį – dviems: 60 € (1 aukšto apartamentuose) + 20 Eur / pirtis

Vieta

Merkio g. 5;  Puvočių kaimas, Varėnos raj., Marcinkonių seniūnija.

Kambariai ir apartamentai

Pirmame aukšte rasite:

Miegamasis* (3 asmenims)
Erdvi svetainė* (2 ištraukiamos dvigulės lovos)
Dušo ir tualeto kambarys
Virtuvė

Antrame aukšte rasite:

1 miegamasis (4 viengulės lovos)
2 miegamasis (4 viengulės lovos + dvigulė antresolė)
3 miegamasis (5 viengulės lovos + dvigulė antresolė)
Atskiras tualetas
Atskiras dušas

Kambariai ir apartamentai

Dainavos girios turtai

Didžiausia Lietuvoje – Dainavos giria tai upių ir upelių, nesibaigiančių pušynų ir gyvųjų tradicijų erdvė. Tarp miškų galima išvysti daugybę upių, šaltinių, upelių ir upokšnių. Bekraščiai pušynai, pilni grybų miškai, iš amžių glūdumos atkeliavusios tradicijos ir senieji amatai unikalios medinės architektūros pilnuose nuošaliuose kaimeliuose. Didžiausioje Lietuvoje saugomoje teritorijoje plyti didžiulė Dainavos giria, kurioje susibėga daugybė upių. Nemunas, Merkys, Ūla, Grūda, Skroblus ir kitos upės vingiuoja išraiškingais, medžių įrėmintais slėniais. Seniausios Lietuvoje žemyninės kopos (Marcinkonyse, Lynežeryje, Grybaulioje ir Šunupyje) primena paskutinįjį ledynmetį. Visoje Europoje nedaug telikę mažai urbanizuotų miškingų vietų, todėl Dainavos giria yra unikali vieta pasisemti įkvėpimo gamtoje.

Gyvoji gamta. Dzūkijos nacionaliniame parke savita biologinė įvairovė, nors vyrauja sausi kerpiniai ir šilsamanių pušynai. Bekraščiai miškų plotai, sausos ir užliejamos pievos, aukštapelkės ir žemapelkės, šaltavandenės upės ir šaltiniai – daugelio augalų, gyvūnų ir grybų rūšių prieglobstis. Čia dar kelia tuoktuves tetervinai ir kurtiniai, naktimis galima išgirsti ūbaujant apuoką, kaukiant vilkus, saulėje šildosi baliniai vėžliai. Parko miškai – vieni grybingiausių Lietuvoje. Nacionalinis parkas kartu su Čepkelių rezervatu priklauso Europoje vertingiausių laukinės gamtos teritorijų tinklui.

Kultūros paveldas

Kraštovaizdžio vertę padidina tarp sausų pušynų pabirę unikalios senosios medinės architektūros tradicijas išsaugoję kaimai. Dzūkijos nacionalinis parkas ypač turtingas etnokultūriniu paveldu, vis dar gyvomis tradicijomis ir papročiais, senaisiais amatais ir dzūkiška daina (Marcinkonys, Žiūrai, Zervynos, Puvočiai, Margionys, Lynežeris, kt.). Garsūs Merkinės ir Liškiavos piliakalniai, nuo kurių atsiveria per šimtmečius gamtos ir žmogaus sukurtas kraštovaizdis, Merkinės bažnyčia ir Liškiavos vienuolyno ansamblis.
Išskirtiniai reiškiniai, gyvosios tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Po paskutiniojo ledynmečio pirmieji žmonės į dabartinės Lietuvos teritoriją atkeliavo per nesunkai praeinamą Dzūkijos smėlėtąją lygumą, kūrėsi sausuose paupiuose, todėl juose randama net X – IX a. pr. Kr., Paleolito laikų radinių – iečių antgalių, gremžtukų, kt. Nacionaliniame parke unikalus J. Gaidžio įkurtas Margionių klojimo teatras. Jame nuo seno vaidina vietos žmonės. Margionių kaimo žmonių tradicija per Vėlines kapinėse kūrenti laužus ir giedoti senąsias giesmes vienintelė Lietuvoje. Čia dar neužmiršti Advento ir Gavėnios papročiai, verkavimai, raudos, žaidimai ir darželiai (rateliai). Gilias šaknis turi drevinė bitininkystė, medžio meistrų dirbiniai, rastinių namų statybos tradicijos, juodoji keramika, žvakių liejimas, grikių duonos kepimas ir, be abejo, miško gėrybių (grybų, uogų, vaistažolių) rinkimas, originalių patiekalų pagaminimas.